Reabilitacijos svarba

Ligos ir nelaimės visuomet užklumpa netikėtai. Visuomet atrodo, jog taip atsitikti gali tik kitiems, todėl mintys apie ligas ir rimtas problemas, vejamos šalin. Vis dėlto, nelaimės užklumpa tuomet, kai mažiausiai to tikimės. Atrodo, jog vieną dieną galime daryti įprastinius darbus, užsiimti įprastine veikla, o kitą dieną galime atsidurti ligoninėje. Sunkiausia būna tuomet, kai pacientai išgirsta negailestingą diagnozę, kuri gali visam laikui pakeisti įprastinį gyvenimą. Su tuo susitaikyti būna labai sunku. Dažnas palūžta.

Gyvendami įprastinį gyvenimą, apie reabilitacijos programas nė nesusimąstome. Žinome tik tiek, jok kai kuriems tai padeda. Vienos dažniausiai šiandien pasitaikančių ligų tai negailestingasis vėžys, bei širdies ligos. Jos sukelia daugiausiai mirčių. Vis dėl to, daug žmonių kenčia ir nuo kitokių ligų, įskaitant vienokią ar kitokią negalią. Kartais negalia yra įgimta, kartais ji ištinka dėl tam tikrų traumų ar sveikatos problemų. Taigi, reabilitacijos tikslas, padėti žmonės išmokti pasirūpinti savo kūnu, kuris po tam tikrų įvykių funkcionuoja ne taip kaip anksčiau. Reabilitacija taip pat skirta tam, jog žmogus galėtų nors ir ne taip pat kaip anksčiau, tačiau gyventi namuose, džiaugtis savo šeima ir galbūt vėl sugrįžti prie įprastinių darbų.

Reabilitacija, tai tarsi sugrįžimas į mokyklą, kadangi reikia išmokti arba prisiminti daugybę dalykų ir informacijos. Terapijos metu mokomasi kiek kitaip nei mokykloje, tačiau principas išlieka panašus. Čia reikia atlikti ir fizinius ir protinius pratimus. Fiziniai pratimai atliekami tuomet, kai mokomasi vėl atsistoti ant kojų, vaikščioti ar tiesiog nuo lovos persikelti ant kėdės ar sofos. Kai kurie pacientai, iš naujo mokosi skaityti, aiškiai kalbėti ir lavinti atmintį, jog prisimintų tai, ką iš atminties ištrynė liga ar nelaimė. Deja, reabilitacijos procesas dažnai būna ilgas ir sunkus, kai kuriems tai būna sunkiausias dalykas, kurį kada nors darė savo gyvenime, tačiau tai gali būti ne tik sunkiausias, tačiau ir vienas svarbiausių dalykų gyvenime, kuris gali leisti vėl džiaugtis įprastiniu gyvenimu.

Labai svarbus reabilitacijos kiekis ir dažnis. Reabilitacija reikalauja laiko, panašiai kaip ir mokantis tam tikrus dalykus studijoms arba mokantis groti tam tikru muzikos instrumentu. Norint susigrąžinti atmintį, atstatyti nervų ir raumenų sistemas, laikas labai svarbus. Norint, jog rezultatai būtų efektyvūs, neužtenka tam skirti keleto minučių per dieną, tam reikia kasdien skirti bent po keletą valandų, tik tokiu būdu, galima greičiau pasiekti norimą rezultatą. Žinoma, rezultato reikia laukti gana ilgai, procesas gali būti pakankamai ilgas, nors iš tiesų, viskas priklauso nuo pačio paciento ir jo nusiteikimo. Jeigu žmogus pasiryžęs vėl atsistoti ant kojų ir grįžti į normalų gyvenimą, jo motyvacija skatina jį mokytis greičiau. Pesimistiškai nusiteikę pacientai, mokosi lėčiau, todėl reabilitacijos procesas jiems būna ilgesnis ir sudėtingesnis.

Svarbiausia yra motyvacija ir noras pasveikti. Motyvuotas pacientas labiau stengiasi, todėl turi didesnius šansus greičiau išmokti dalykus, kurie tapo sudėtingi. Kartais pacientai motyvuojasi patys, tačiau svarbu, jog juos motyvuotų ir aplinkiniai. Aplinkinių parama ir atsidavimas, taip pat labai svarbūs. Reabilitacijos specialistai, taip pat stipriai motyvuoja pacientus, taigi bendras aplinkinių ir gydytojų paskatinimas, suteikia daugiau motyvacijos ir pačiam pacientui. Nors ir koks sunkus gali būti reabilitacijos procesas, svarbiausia nenuleisti rankų ir nepasiduoti. Gyvenimas tokius išbandymus siunčia ne be priežasties, tokios situacijos gali labai užgrūdinti, svarbiausia nepalūžti. Reabilitacijos svarba yra didžiulė, atsidavę gydytojai ir specialistai dirba tam, jog pacientai vėl galėtų gyventi normalų gyvenimą ir juo džiaugtųsi.