Pinigų kaupimas

Visuomenės supratimas apie pinigus, iš esmės yra toks pat. Visi žino, jog jie skirti am, kad galėtume pragyventi, įsigyti būtinų dalykų, pramogauti ir mėgautis gyvenimu. Deja, dažnai nutinka taip, jog besaikis pinigų troškimas, paverčia mus pinigų maniakais, ar kitaip tariant pinigų vergais. Dažnai nutinka taip, jog žmonės, nuolat galvojantys tik apie pinigus, tampa nelaimingais, jų mintis užvaldo nenugalimas pinigų siekis, kuris kartais atima žmogiškumą ir blaivų požiūrį į gyvenimą (idropulsore dentale opinioni).

Pernelyg didelis prisirišimas prie pinigų, turi neigiamos įtakos bendravimui ir net psichologijai, net ir turint daug pinigų, imama jų trokšti dar daugiau, o įprastiems dalykams – taupyti. Besaikis kaupimas, daro žmones godžiais, todėl tas godumas neleidžia džiaugtis gyvenimu, net ir turint tam pakankamai santaupų. Uždirbti ir turėti daugiau, ne visuomet reiškia laimingesnį gyvenimą. Neretu atveju, žmonės, kurie uždirba mažiau, yra laimingesni. Jų minčių neužgožia beprotiškas pinigų troškimas, todėl tampa lengviau džiaugtis net ir paprastais dalykais. Žinoma, pinigai mūsų gyvenime yra svarbūs. Kainos prekybos centruose nedžiugina, o įvairios ekonominės priežastys tik ir skatina jas kelti dar labiau. Žmonės neturi pasirinkimo, todėl privalo už įprastas prekes mokėti tiek, kiek yra prašoma. Daugelis gyvena baimėje, nes nežino ar gaunamų pajamų užteks patenkinti visom būtiniausioms šeimos reikmėms. Tiesa, atlyginimas priklauso ir nuo mūsų pačių. Jeigu gali kiti, vadinasi galiu ir aš. Visgi, pernelyg prisirišti prie pinigų nevertėtų.

Psichologai taip pat dažnai aiškinasi kodėl vieni žmonės taip prisiriša prie pinigų ir tampa jų vergais, o kiti tiesiog džiaugiasi gyvenimu ir kuo puikiausiai gyvena su mažiau pinigų. Įvairių tyrimų duomenimis, pinigai nedaro mūsų laimingais. Taip, jie suteikia galimybę įsigyti norimus daiktus, patenkinti savo materialinius poreikius, tačiau visa tai laikina, nes pinigai neteikia tokio džiaugsmo, kokio norėtume, be to, įsigiję norimą daiktą, po kurio laiko jau norime kito, geresnio, naujesnio, todėl tai yra užburtas ratas. Kadangi kiekvieno žmogaus požiūris į pinigus yra skirtingas, negalima daryti vienos išvados. Visgi, pinigų ir laimės suvokimas priklauso nuo požiūrio ir to, kaip mes apibrėžiame laimę. Jeigu laimė apibrėžiama kaip galimybė nuolat materializuoti savo norus, įsigyti didžiulius pirkinius ir tuo puikuotis prieš kitus, vadinasi, turėdami pinigų tampame laimingi. Tačiau jei laimės suvokimas nėra materialus, tuomet pinigai neturi didelės reikšmės mūsų laimės sąvokai. Beje, dažnai tie, kurie turi nemažai pinigų, teigia, jog pinigai yra nieko verti ir jų nesureikšmina, nors visgi gyvena visavertį, pilnai aprūpintą gyvenimą, kuriame nieko netrūksta ir neįsivaizduoja, kad galėtų būti kitaip. Kartais atrodo, jog pinigai mūsų mintis veikia kaip tam tikros psichotropinės medžiagos, mintys apie didesnį atlyginimą ir didesnę pinigų sumą banke, aktyvuoja tam tikras smegenų sritis (luce pulsata).

Tie, kurie gyvenimą matuoja tik pinigais, vargu ar yra laimingi ir viskuo patenkinti. Nors ir turėdami dideles sumas bankuose, jie trokšta turėti daugiau ir dėl to pasitelkia įvairiausius būdus ir priemones, kurie ne visuomet yra teisingi ir garbingi. Vargu ar kada nors visuomenės mąstymas apie pinigus pasikeis, jie visuomet bus svarbūs ir galingi. Visgi, kad ir kokie svarbūs jie bebūtų, tai nėra svarbiausias dalykas gyvenime, net ir turint mažiau pinigų, galima susikuri gražų rytojų, pinigai tik įrankis, svarbiausia yra kitos vertybės. Na, bet negalima paneigti ir to, jog iš tiesų apima džiaugsmas, nors ir trumpalaikis, įsigijus norimą daiktą ar kitą pirkinį. Svarbu, jog pinigai netaptų vienintele siekiamybe gyvenime, jei taip nenutiks, tuomet bus ir kitų svarbių dalykų, dėl kurių verta gyventi. Pinigai anksčiau ar vėliau nuvertėja, todėl nuolatinis jų kaipimas nėra pats teisingausias dalykas.

Reabilitacijos tipai

Įvairūs sužalojimai, ligos, priklausomybės ir kitos sveikatos problemos, gali sužaloti kūną, kelti skausmą, riboti judesius ar tiesiog pažeisti fizinę būklę. Reabilitacija, tai viena iš medicinos šakų, kuri koncentruota ties fizine savijauta. Naudojant įvairias terapines procedūras, bandoma atstatyti kūną į tokią būseną, kuri buvo iki pažeidimų. Reabilitacija yra pakankamai lėtas, bet pastovus procesas. Kadangi žmones kankina skirtingi sutrikimai ir ligos, yra ir skirtingos reabilitacijos procedūros bei tipai, pritaikyti būtent vienam ar kitam sutrikimui, priklausomybei ar ligai gydyti. Nors kartais neįmanoma padėti visiškai susigrąžinti prarastos formos ar pilnai grįžti į įprastinį gyvenimą, reabilitacijos tikslas yra kuo labiau priartėti prie to, ką žmogus įprastai galėjo daryti iki sutrikimų. Pagrindiniai reabilitacijos tipai išskiriami šie:

  • Neurologinė reabilitacija. Paprastai, kai prireikia tokios reabilitacijos, žmonės kenčia nuo širdies smūgio, galvos traumų, stuburo smegenų pažeidimų ir panašių sutrikimų. Tokios reabilitacijos metu, stengiamasi, jog pacientas taptų savarankiškas. Tai padeda pacientams jaustis ir mąstyti pozityviau. Siekiama, jog pacientams pagerėtų fiziškai bei emociškai. Atliekamos procedūros pritaikytos būtent tokių susirgimų tipams, todėl yra veiksmingos. Tačiau, reikia jog stengtųsi ir pacientai.
  • Fizinė reabilitacija. Šis reabilitacijos tipas skirtas tiems, kurie patyrė tam tikrus sužalojimus, nelaimingus atsitikimus, arba juos kankina tam tikros ligos. Profesionalūs terapeutai, padeda pagerinti kūno ar tam tikrų kūno dalių funkcionalumą arba išmokti vėl atlikti vienus ar kitus judesius.
  • Širdies reabilitacija. Tokios programos sukurtos tam, kad būtų galima padėti žmonėms, turintiems problemų su širdimi. Pacientai paprastai mokomi gyventi sveikesnį gyvenimą, vengti streso, nes tokiu būdu užtikrinamas geresnė širdies veikla ir širdies darbas. Širdis, vienas svarbiausių organų, todėl ja rūpintis ypač svarbu. Taip pat, šioje programoje stengiamasi išsiaiškinti kuo daugiau priežasčių ir faktorių, lemiančių širdies sutrikimus.
  • Reabilitacija ištikus širdies smūgiui. Programa, padeda atsistatyti pacientams, išgyvenusiems širdies smūgį, kuris yra viena dažniausių mirties priežasčių visame pasaulyje.
  • Narkotikų reabilitacija. Sunku pripažinti, tačiau priklausomybę narkotikams turi daug žmonių, ypač jaunų. Tai lemia daugybė dalykų, bei asmeninių problemų. Narkotikų reabilitacijos programa siekia atpratinti žmones nuo priklausomybės ir išmokyti juos gyventi kitaip. Reabilitacijos metu, supažindinama su įvairiais narkotinių medžiagų poveikiais ir jų pasekmėmis žmogaus kūnui. Taip pat, parodoma, kaip tai gali paveikti žmogaus socialinį, profesinį bei asmeninį gyvenimą. Tai viena sunkiausių reabilitacijų, žmogus turi kovoti pats su savimi. Kai kurie palūžta ir pasiduoda.
  • Alkoholio reabilitacija. Ši programa skirta padėti žmonėms kovoti su priklausomybe alkoholiui ir visiškai jos atsikratyti. Programa apima tokius procesus kaip įvairūs mokymai apie alkoholio žalą, detoksikacines programas, padedančias išvalyti kūną nuo toksinų bei kitas procedūras, padedančias kovoti su šia priklausomybe.
  • Medicininė reabilitacija. Jos metu siekiama, jog pacientai jaustųsi geriau ir pagerėtų jų fizinė bei protinė veikla. Ši programa taikoma beveik visiems pacientams, ji akcentuoja svarbesnius ir mažiau svarbius įgūdžius, reikalingus kasdieniam gyvenimui.

Visų reabilitacijų tikslas yra vienas – padėti žmonėms grįžti į normalų gyvenimą. Vienos programos yra kiek lengvesnės, kitos sunkesnės. Viskas priklauso nuo paciento patirtų traumų, priklausomybių ar ligų. Skirtingų reabilitacijos tipų trukmė taip pat skiriasi. Taip pat, naudojamos skirtingos procedūros ir gydymas, tam reikia ir įvairių sričių specialistų. Dėka puikių ir savo darbą išmanančių specialistų, net ir po sunkių išgyvenimų, žmonėms vėl pavyksta atsistoti ant kojų, visomis šio žodžio prasmėmis. Taigi, šių specialistų darbas yra labai sunkus, tačiau darantis stebuklus ir pakeičiantis daugelio žmonių gyvenimus.

Reabilitacijos svarba

Ligos ir nelaimės visuomet užklumpa netikėtai. Visuomet atrodo, jog taip atsitikti gali tik kitiems, todėl mintys apie ligas ir rimtas problemas, vejamos šalin. Vis dėlto, nelaimės užklumpa tuomet, kai mažiausiai to tikimės. Atrodo, jog vieną dieną galime daryti įprastinius darbus, užsiimti įprastine veikla, o kitą dieną galime atsidurti ligoninėje. Sunkiausia būna tuomet, kai pacientai išgirsta negailestingą diagnozę, kuri gali visam laikui pakeisti įprastinį gyvenimą. Su tuo susitaikyti būna labai sunku. Dažnas palūžta.

Gyvendami įprastinį gyvenimą, apie reabilitacijos programas nė nesusimąstome. Žinome tik tiek, jok kai kuriems tai padeda. Vienos dažniausiai šiandien pasitaikančių ligų tai negailestingasis vėžys, bei širdies ligos. Jos sukelia daugiausiai mirčių. Vis dėl to, daug žmonių kenčia ir nuo kitokių ligų, įskaitant vienokią ar kitokią negalią. Kartais negalia yra įgimta, kartais ji ištinka dėl tam tikrų traumų ar sveikatos problemų. Taigi, reabilitacijos tikslas, padėti žmonės išmokti pasirūpinti savo kūnu, kuris po tam tikrų įvykių funkcionuoja ne taip kaip anksčiau. Reabilitacija taip pat skirta tam, jog žmogus galėtų nors ir ne taip pat kaip anksčiau, tačiau gyventi namuose, džiaugtis savo šeima ir galbūt vėl sugrįžti prie įprastinių darbų.

Reabilitacija, tai tarsi sugrįžimas į mokyklą, kadangi reikia išmokti arba prisiminti daugybę dalykų ir informacijos. Terapijos metu mokomasi kiek kitaip nei mokykloje, tačiau principas išlieka panašus. Čia reikia atlikti ir fizinius ir protinius pratimus. Fiziniai pratimai atliekami tuomet, kai mokomasi vėl atsistoti ant kojų, vaikščioti ar tiesiog nuo lovos persikelti ant kėdės ar sofos. Kai kurie pacientai, iš naujo mokosi skaityti, aiškiai kalbėti ir lavinti atmintį, jog prisimintų tai, ką iš atminties ištrynė liga ar nelaimė. Deja, reabilitacijos procesas dažnai būna ilgas ir sunkus, kai kuriems tai būna sunkiausias dalykas, kurį kada nors darė savo gyvenime, tačiau tai gali būti ne tik sunkiausias, tačiau ir vienas svarbiausių dalykų gyvenime, kuris gali leisti vėl džiaugtis įprastiniu gyvenimu.

Labai svarbus reabilitacijos kiekis ir dažnis. Reabilitacija reikalauja laiko, panašiai kaip ir mokantis tam tikrus dalykus studijoms arba mokantis groti tam tikru muzikos instrumentu. Norint susigrąžinti atmintį, atstatyti nervų ir raumenų sistemas, laikas labai svarbus. Norint, jog rezultatai būtų efektyvūs, neužtenka tam skirti keleto minučių per dieną, tam reikia kasdien skirti bent po keletą valandų, tik tokiu būdu, galima greičiau pasiekti norimą rezultatą. Žinoma, rezultato reikia laukti gana ilgai, procesas gali būti pakankamai ilgas, nors iš tiesų, viskas priklauso nuo pačio paciento ir jo nusiteikimo. Jeigu žmogus pasiryžęs vėl atsistoti ant kojų ir grįžti į normalų gyvenimą, jo motyvacija skatina jį mokytis greičiau. Pesimistiškai nusiteikę pacientai, mokosi lėčiau, todėl reabilitacijos procesas jiems būna ilgesnis ir sudėtingesnis.

Svarbiausia yra motyvacija ir noras pasveikti. Motyvuotas pacientas labiau stengiasi, todėl turi didesnius šansus greičiau išmokti dalykus, kurie tapo sudėtingi. Kartais pacientai motyvuojasi patys, tačiau svarbu, jog juos motyvuotų ir aplinkiniai. Aplinkinių parama ir atsidavimas, taip pat labai svarbūs. Reabilitacijos specialistai, taip pat stipriai motyvuoja pacientus, taigi bendras aplinkinių ir gydytojų paskatinimas, suteikia daugiau motyvacijos ir pačiam pacientui. Nors ir koks sunkus gali būti reabilitacijos procesas, svarbiausia nenuleisti rankų ir nepasiduoti. Gyvenimas tokius išbandymus siunčia ne be priežasties, tokios situacijos gali labai užgrūdinti, svarbiausia nepalūžti. Reabilitacijos svarba yra didžiulė, atsidavę gydytojai ir specialistai dirba tam, jog pacientai vėl galėtų gyventi normalų gyvenimą ir juo džiaugtųsi.

Kam skirta ir kuo naudinga reabilitacija

Reabilitacija, gana dažnai sutinkamas terminas. Paprastai, šis terminas naudojamas nusakyti procesą, kuomet žmogui padedama atgauti jėgas. Jėgas padedama atgauti ne tik tiems, kurie nori atitrūkti nuo kasdienybės ir pasisemti jėgų, tačiau ir tiems, kurie patyrė rimų sužalojimų ar kitų sveikatos problemų. Reabilitacijos dėka, po truputėlį atgaunamos jėgos ir padedama grįžti į įprastinį gyvenimą. Paprastai, reabilitacija padeda iš naujo išmokti dalykus, kuriuos dėl tam tikrų priežasčių reikia mokytis iš naujo, taip pat padeda atgauti jėgas, arba tam tikrus dalykus atrasti iš naujo. Visi šie dalykai ir pagalba, vadinami reabilitacija.

Kai kurie į sanatorijas ar reabilitacijos centrus vyksta savo noru, tiesiog atgauti jėgas, kai kuriems reabilitaciją paskiria medikai. Nesvarbu ar žmogus pasirinko pats, ar tai jam rekomendavo gydytojai, reabilitacijos tikslas – sugrąžinti jėgas, pastatyti žmogų ant kojų ir padėti vėl džiaugtis gyvenimu. Įprastai, reabilitacija orientuojasi į šiuos dalykus:

  • Fizinė terapija. Padedama atgauti jėgas, sustiprėti, akcentuojamas judėjimas ir stengiamasi pagerinti fizinę ištvermę.
  • Užimtumo terapija. Padedama susidoroti bei atlikti įprastas kasdienes užduotis.
  • Kalbėjimo terapija. Jos metu stengiamasi gerinti kalbėjimą, skaitymą, supratimą, rašymą ir kitus kalbinius įgūdžius.
  • Skausmo terapija. Stengiamasi sumažinti skausmą arba padėti su juo kovoti.

Terapijos tipas priklauso nuo žmogaus ir jį kamuojančių bėdų. Terapijos tikslai gali būti labai skirtingi. Vieniems pavyksta pasiekti geresnių rezultatų ir gana greitai, kitiems viskas trunka ilgiau ir tenka įdėti daugiau darbo bei pastangų. Kai kuriems žmonėms reabilitacija yra būtina. Jos metu, žmonėms padedama grįžti į normalų gyvenimą. Po rimtų sveikatos sutrikimų ar nelaimingų atsitikimų, kartais tampa sudėtinga atlikti tam tikrus veiksmus, todėl, kai kuriems tiesiog padedama vėl išmokti atsistoti, apsirengti ir nusiprausti patiems. Galimybė normaliai savimi pasirūpinti yra neatsiejama pilnaverčio gyvenimo dalis. Tik to netekus, galima suprasti kaip tai svarbu ir neįkainojama.

Paprastai, reabilitacija lengviau ir greičiau praeina jaunesniems ir lengvesnius sužalojimus ar sveikatos sutrikimus turintiems žmonėms, tačiau ir vyresnio amžiaus žmonės turi tokias pačias galimybes atsistoti ant kojų. Atsižvelgiant į žmogaus būklę ir sutrikimus, taikoma tam tikra terapija. Turint problemų su kvėpavimu, taikomos įvairios kvėpavimo procedūros ir kvėpavimo pratimai. Ištikus širdies smūgiui, kartais tenka padėti grįžti į normalų gyvenimą ir vėl gyventi įprastu tempu. Žmonėms,kuriuos ištinka paralyžius, padedama iš naujo mokytis vaikščioti, kalbėti ir daryti įprastinius dalykus. Reabilitacija ne visuomet padeda daryti viską taip, kaip iki nelaimės ar ligos, tačiau, ji tikrai naudinga ir tikrai prisideda prie geresnės gyvenimo kokybės.

Žmonės dirbantys reabilitacijos centruose ar sanatorijos, yra lyg geradariai stebukladariai, padedantys žmonėms gyventi įprastinį gyvenimą ir atsistoti ant kojų visomis prasmėmis. Tai sunkus ir daug kantrybės bei atsidavimo reikalaujantis darbas. Specialistams tenka susidurti su įvairiausiais žmonėmis ir sudėtingiausiomis problemomis bei sutrikimais. Reabilitacijos centruose galima atgauti jėgas, išsigydyti traumas, atsikratyti skausmo. Savo darbą išmanantys specialistai, o taip pat tam pritaikyta įranga, yra tam, jog kuo daugiau žmonių galėtų vėl jaustis gerai. Reikia paminėti ir tai, kad sanatorijose galima gydytis ne tik fizinius, tačiau ir dvasinius negalavimus. Specialistai čia yra tam, kad padėtų, o dvasinės kančios kartais būna netgi sudėtingesnės už kažkurias fizines kančias. Taigi, žmonės, susiduriantys su tam tikromis problemomis, turėtų pasitarti su savo gydytoju ir gavus jo pritarimą, pasinaudoti reabilitacijos teikiamomis naudomis, tokiu būdu sustiprindami sveikatą tiek fiziškai, tiek dvasiškai.